tūnoti

tūnoti
tū́noti, -o (-oja NdŽ, Kv), -ojo intr. Rtr, NdŽ, FrnW, Alk, Nm, Snt, Btr, tūnóti, tū́no, -ójo Dkš, Jz, Užg, Ut 1. L, DŽ, NdŽ, KŽ ramiai ir ilgai būti vienoje vietoje, kiūtoti, glūdoti: Tū́nojau ligoninė[je] tris mėnesius Varn. Ko tū́nai tokia susitraukus? KzR. Ineinu in pirkčią, tai tas mažiukas tū́noja užlindęs už pečiaus, kad nei nekukšteria Smn. Anie nepaslenka dirbti, sau po tiltais tū́nos, vasaros šiltos, i nedirba Ms. Insilipo in aukštą eglę, mislydama ten tūnot BsPIV101(Graž). Nuogalius įlindo į užpečkį ir tūno LTR(Šil). Lįsk tu kol kas po girnomis ir tūnok, o aš eisiu malūno durų užremti K.Bor. Šešėlyj medžių prie negyvo kūno jaunas kryžokas dar pusgyvis tūno A1883,92. Pasidėjęs išgaląstą kirvį ant kelių, tūnodavo kiauras dienas rūsy rš. Tūnoti glūdėti buvo piliečio dorybė, o judėti – jo nuodėmė A.Sm. Tūno susiraitęs marškiniuos žaltys S.Nėr. Tū́no įsilindus į krantą [žuvis], ir ją sunku išprašyt Jrb. ^ Tū́no kap pelė po šluota Mrs. Ko tūnai kap pagalys? Mrk. Tū́no kai vilkas Nmn. Vasarą mes tūnom it pelės urvuose rš. 2. NdŽ, KŽ glūdėti, dūluoti, stūksoti: Tūno užsnūdę tamsūs sodų guotai V.Piet. Nei mėnesienos spalvos, nei jo šviesoj tūnančių kalnų reginys nebeviliojo akių A.Vien. Rūkų vainikuose pilis, ramiai iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Upės pakrantėje tūno Pašerkšnės dvaras rš. 3. NdŽ driektis, tįsoti: Žemaičių aukštuma tūno pagrindinių tų oro srovių kelyje rš. Tūno po kojų gelmė rš. 4. NdŽ, KŽ būti, slypėti: Lietuva tūnojo didžiajame varge A.Sm. Mano mąstymas, nuovoka ir visos proto pajėgos tūnojo ankštai suvystytos rš. Literatūrinė atmintis tūno juose (žodžiuose) kaip pirmapradis elementas rš. Šių dienų žydų reikšmė tūno jų judrume Vd. Už neįprasto jos gyvumo tūno niūrus sielvartas rš. \ tūnoti; įsitūnoti; ištūnoti; patūnoti; pertūnoti; pratūnoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • tūnoti — vksm. Lãpė tūno urvè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • patūnoti — intr. NdŽ, Btr, Pun, Mrs, Auk kiek tūnoti: Patūnojom krūmuose, ligi sutemo Mrj. Patūnojau po tuo tiltu ir vėl einu Vlkv. Geriau man prie pečiaus patūnot negu į tokį šaltą orą eit Slv. Ta biskį patūnojo, sumigo vėl, o ji povaliai atsidarė duris ir …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tūnėti — 1 tūnėti, tū̃ni (tū̃na), ėjo NdŽ, FrnW, tūnėti, a, ėjo KŽ; Rtr 1. žr. tūnoti 1: Paukštukai dideli, jau gali lėktie, ale da vis tūni lizdelyj BsPIV143. Tada ir aš pas tave pakajingai tūnėsiu ikismert V.Kudir. Jie nebegalėjo ramiai tamsoj tūnėti ir …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įsitūnoti — įprasti tūnoti: Kiekvienas įsitūnojęs savo lizdelyje rš. tūnoti; įsitūnoti; ištūnoti; patūnoti; pertūnoti; pratūnoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brūkšoti — brūkšoti, brū̃kšo, ojo intr. kiūtoti, tūnoti, kankšoti: Ne brūkšokite, ale dainuokite trypiant J. Nuotaka brū̃kšo susibraukusi, t. y. sėdi smūtna J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • driunėti — driunėti, driùna (driùni), ėjo intr. 1. gulėti, miegoti tingint: Ko čia tep ilgai driunì, galėjai seniai atsikelti Mrj. Jis rytą ligi aštuonių driùna Mrj. Driunė̃s driunė̃s iki pusryčių, paskui paėda ir eina Mrj. Driunì lyg koks senis Šn. 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dyrėti — dyrėti, dỹri (dỹro), ėjo intr., dy•rėti 1. [K] žiūrėti ko nors laukiant, tykant, smaksoti, spoksoti: Aš iš už kertės dy•rėjau, ką jie (broliai) veiks, dirbs J. Dyrėk nedyrėk, užu tavęs neisiu! Ut. Ažu stalelio sėdėdamas, kai šunelis dyro Slk. 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dėbsoti — dėbsoti, dė̃bso, ojo intr., dėbsoti, o, ojo 1. nemaloniai, įkyriai, šnairomis žiūrėti, spoksoti: Ko čia dabar dėbsaĩ lyg vilkas! Plv. Šuo į Rainiuką piktas dė̃bso Skr. Aš dirbu, o jis tik nosį užkoręs dė̃bso Brt. | prk.: Mėnulis dėbsojo iš už… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūrėti — dūrėti, dū̃ri (dū̃ria, ėja), ėjo intr. 1. būti atsikišusiam, kyšoti, barkšoti: Tvoros mietų nenutūria, galva į purvyną dū̃ria Grz. ^ Du žiūri, du dū̃ri, keturi keleliu keliauna (karvė) Ml. 2. J.Jabl laukti, tūnoti tylint, nekalbant. 3. tykoti: Aš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • glūdoti — glūdoti, o ( oja), ojo intr. K 1. kiūtoti, tūnoti, tyliai kur prisiglaudus būti; tykoti: Vaikas užsislėpęs, užsiglaudęs glūdo J. Kiškis glūdo, užsiglaudęs už kęso J. Glūdau sau kamputy, kad tik manęs neužkabintų Snt. Nustąsė perdien vaikai, tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”